- suribėti
- suribė́ti vksm. Suribė́jo ẽžero pavir̃šius.
.
.
suribėti — 1 suribėti, sùriba, ėjo intr. DŽ sumarguliuoti, sumirgėti: Margi ratai suribėjo akyse, bėgdamas žemyn, po kojomis nebejutau asfalto rš. Akyse tik suribėjo, ir daugiau nieko nebemačiau NmŽ. ribėti; nuribėti; suribėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuribėti — 1 nuribėti, nùriba, ėjo intr. DŽ mirguliuojant nuplaukti: Nuriba mažos žuvytės, nubėga vabalai per lygų vandenį rš. ribėti; nuribėti; suribėti … Dictionary of the Lithuanian Language
ribėti — 1 ribėti, rìba, ėjo intr. 1. DŽ mirgėti, mirguliuoti: Margas silkas ribėte rìba Ggr. Tokia graži medžiaga, kad ribėte rìba Klm. Audeklas margas riba, tik riba Rm. Sniegas riba, negal akimis veizėti Ggr. Karvė ribėjo iš rainumo (tokia buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
suraibuliuoti — intr. 1. BŽ158, DŽ1 sumarguliuoti: Akyse suraibuliavo, širdyje bloga pasidarė rš. 2. subanguoti mažomis bangelėmis, suribėti: Retkarčiais suraibuliuoja vėjelio pajudintas paviršius, ir vėl ramu sp. Vanduo suraibuliavo, sutvaskėjo rš. 3. DŽ1… … Dictionary of the Lithuanian Language